Nebeužtenka gero produkto, kad prekės ženklas suviliotų naują pirkėją. Vartotojai nori daugiau nei produkto – ieško prekės, kuri atitinka jų vertybes. Ir tai atrodo elementaru. Kodėl turėtumete finansiškai remti prekės ženklus, su kurių socialinėmis vertybėmis nesutinkame? Klimato pokyčių bei socialinių pokyčių akivaizdoje, kiekvienas yra pergalvojęs savo pirkimo įpročių pasėkmes. 

2019 m. atliktoje apklausoje, nustatyta, kad 47% viso pasaulio internetų vartotojų, atsisakė prekės ar paslaugos, kuri neatitiko jų asmeninių vertybių.

Mados pramonė – viena taršiausių. JAV aplinkosaugos duomenimis, kiekvienais metais į sąvartynus patenka 26 milijardai kilogramų tekstilės. Ir nors šie skaičiai neprivers mūsų atsisakyti greitos mados iš karto, tačiau vis didesnė dalis stengiasi keisti savo įpročius į gerąją pusę. 

Dr. Matt Johnson, taptautinės verslo mokyklos profesorius ir neuromarketingo specialistas, teigia, jog atsiranda vis daugiau įrodymų, kad vartotojams didelę įtaką daro prekės ženklo tvarumas už kurį jie pasiruošę mokėti daugiau nei už konkurentų prekės ženklus. 

Pirkinio vertė ir įsigyjimo lengvumas vis dar yra pagrindiniai apisprendimo veiksniai. Tačiau tvarumas ir čia tampa vis svarbesnis. 2019 m. atliktoje apklausoje, nustatyta, kad 47% viso pasaulio internetų vartotojų, atsisakė prekės ar paslaugos, kuri neatitiko jų asmeninių vertybių. Aplinkosauga ir sąmoningas gyvenimo būdas yra šio sąrašo viršuje. 

Maisto produktų parduotuvėse įprasta matyti užrašus ekologiškas, užaugintas tvariai, tai dideliu greičiu populiarėja ir mados industrijoje. 

Tvarumas ir mada neatrodo kaip natūraliai susiformavusi pora. Mada, tendencijomis grindžiamais būdais, kiekvieną sezoną skatina mus pirkti vis naujus kūrinius, kai tuo metu tvarumas kviečia mus pristabdyti. Tačiau nepaisant to, vis daugiau prekės ženklų tobulina savo verslą vadovaudamiesi ekologiško verslo praktika. Tai tampa vienu pagrindiniu būdu likti matomiems ir aktualiems. 

Net jei tvarumas nėra vartotojo prioritetas, idėja, kad pirkinys nepalieka žymaus pėdsako po savęs, jam yra patraukli ir svari priežastis priimti sprendimą. 

Ir nors dalis mūsų jaučiamės kiek nepatogiai įsigydami ekologišką, atsakingą produktą, kuris yra brangesnis, tyrimai rodo, kad tų produktų naudojimas mums kelia geresnius pojūčius kasdienybėje, o kaina greitai pasimiršta. 

Tačiau daugeliui vartotojų tvarus produktas yra tapęs asmeniniu prioritetu, vien dėl aplinkai nešamos žinutės, jog man rūpi. Tai vadinama socialinio signalizavimo teorija. Tam tikrus daiktus perkame tik dėl to ką jie apie mus nusako aplinkiniams. Pvz. žmonės perka dizainerių rankines ne tik todėl, kad jiems patinka stilius, išskirtinis dizainas, bet ir dėl žinutės, kurią siunčia aplinkiniams – parodo savo socialinį statusą. Lygiai taip pat ir su susirūpinimu aplinka. Perkame vienus ar kitus daiktus, kurie susiję su sąmoningumu, nes norime parodyti, kad esame sąmoningi aplinkai. (2007 m. Prius atliktoje apklausoje savininkai išdidžiai pranešė, kad pagrindine automobilio pirkimo priežastimi tapo tai, kad šis automobilis parodo kitiems, kad jiem rūpi pasaulis. 

Teigiami pokyčiai matomi ne tik naujai besikuriančiose įmonėse, tačiau didelius žingsnius žengia ir industrijos gigantai, tokie kaip grožio milžinai Sephora – į pasiūlą įtraukia vis daugiau ekologiškų prekės ženklų (apie savo atradimus račiau čia); Target iki 2022-ųjų sieks pardavinėti tik 100% tvarios medvilnės produktus; Nordstrom neseniai paskelbė apie tvariojo stiliaus kategoriją, kad padėtų pirkėjams lengviau rasti ieškomų prekių. Šios pastangos neabejotinai pritraukia mastyti tvariau. 

Dr. Johnson dalinasi mintimi, kad prekės ženklai gali pasitelkti skambius žodžius savo rinkodaroje, tačiau vis labiau sąmoningėjanti visuomenė sugeba melus atskirti, o didieji prekės ženklai, prieš bendradarbiaudami, patikrina visus tvarumo principus. Melaginga informacija – sumažina bendradarbiavimo galimybes. 

Prisidėti prie tvarumo galime visi, tiek prekės ženklai, pradėdami naudoti ekologiškus audinius, keičiant gamybos procesus, tiek mes, vartotojai. Galbūt ne visi esame pasirengę būti minimalistais ir pamiršti savo visas turimas sukneles bei batelius. Galbūt nenorime atsisakyti mėsos gaminių, važiavimo automobiliu į darbą ar kašmyrinių megztinių dėvėjimo, tačiau galime pakeisti įpročius, kad jie būtų geresni pirmiausia mums, visiems ir planetai. Du kartus į savaitę kelionę automobiliu pakeiskime į pasivaikčiojimus, sukneles pirkime iš tvarių audinių ir nedideli pokyčiai, kuriuos galime padaryti kiekvienas tvarumo link, bus ne tokie ir nedideli. 

Mažais žingsniais – pokyčių link! Jei 2020-ųjų metų tikslo, apsipirkinėti tvariau dar nepradėjai pildyti, kiek anksčiau dalinausi paprastais patarimais, kurie padės atsispirti!

| KRISTINA

RELATED POSTS

LEAVE A COMMENT