Mados industrija – viena iš labiausiai stereotipais apipintų. Absoliuti tuštybė, skatinanti paviršutiniškumą bei žalojanti fizinę ir mentalinę sveikatą, kurianti nepasiekiamus grožio idealus. Sąrašą būtų galima tęsti, bet…
Apsirengusi nuo galvos iki kojų juodai: grubius aulinukus, plisuotą midi sijoną, kašmyrinį megztinį ir viską vainikavusi grubumo viršūne – dirbtinės odos paltu. Mintyse prabėgau mados istoriją ir pamaniau, kaip viskas pasikeitė. Nuo moteriškumo viršūnės – korsetų, besiplaikstančių suknelių iki griežtų, grubių formų.
Feminizmas nėra ta tema, kuria norėčiau komentuoti, o daugeliui keliamų idėjų – nepritariu. Tačiau vyriškos aprangos motyvai, unisex mada – vienas šauniausių nutikimų madoje, pavertusių ją dar didesniu žaidimu.
Saviraiškos žaidimas tapo tikroviškesnis. Jeigu šiandien noriu išdrįsti, kam jau seniai ruošiausi ir man drąsos suteiks griežto kirpimo švarkas – jį ir deduosi. Apranga – tai vidinis mūsų balsas, kuriuo be garso pasakojame apie save, savo ketinimus. Apranga mums leidžia būti suprastiems be žodžių. Ir nebūtinai moteris visada turi būti pievų laumė. Ji gali būti visokia. Ir tai yra žavu.
Dažniausiai būnu griežtai / konkrečiai moteriška. Todėl ir šiandien – plisuotas sijonas suminkština įvaizdį. O jei dar su aukštakulniais!
| KRST
